|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Pradžios knyga | Skyrius: |  | 1 |  |
| | Pradžios knyga | | | | | | A. PRIEŠISTORĖ | | | | | | Pirmasis pasakojimas apie Kūrimą | | | | | Pr 1 | 1 [i1] Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę. 2 O žemė buvo padrika ir dyka, tamsa gaubė bedugnę,[i2] ir vėjas iš Dievo dvelkė viršum vandenų. 4 Dievas matė, kad šviesa buvo gera, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos. | | | | | Išnašos: | | 1 | Pr 1,1-2,4: Šis skaitinys yra visos Penkiaknygės įvadas. iš pirmapradžio chaoso Dievas sukūrė tvarkingą pasaulį, suteikdamas žmogui – vyrui ir moteriai – ypatingą vietą. | | 2 | Pr 1,2: Bedugnė: pasak senovės semitų kosmogonijos, pirmapradis vandenynas. | | 3 | Pr 1,3-1,5: Kūrimas žodžiu pabrėžia visapusišką Dievo suverenumą (žr. Ps 33,6) ir rodo į tikėjimo tiesą, kad pasaulis buvo Dievo sukurtas iš nieko (žr. 2 Mak 7,28). Pirmasis kūrinys yra šviesa (žr. 2 Kor 4,6), – ji prasiveržia net prieš saulės sukūrimą (žr. 14-18 eilutes) ir yra atskiriama nuo nakties, nesukurtos tamsos likučio. | | 4 | Pr 1,5: Senovėje, kaip ir nūdien, pagal žydų mąstyseną, diena prasideda saulėlydžiu. Dievo veiksmai kuriant pasaulį rikiuojami į šešias dienas, norint išryškinti izraeliečių religijoje šabo poilsio šventumą septintąją savaitės dieną. | | 5 | Pr 1,6-1,8: Skliautas: buvo laikoma, kad erdvė yra standus skliautas, pajėgus atskirti vandenis. | | 6 | Pr 1,10-1,9: Jūroms, pirmapradžio chaoso likučiams, buvo duotos ribos prie Žemės pakraščių (žr. Ps 139,9; Pat 8,29), kur jos nesiliauja grasinti Dievo kūrinijai (žr. Ps 104,7-9). | | 7 | Pr 1,11-1,12: Augmenija buvo Dievo sukurta tik netiesiogiai, – Kūrėjo įsakymas davė motinai žemei galią būti vaisingai. | | 8 | Pr 1,14-1,19: Saulė, mėnulis ir žvaigždės nėra dievai. Žmogaus likimo jie nelemia, kaip buvo tikima senovėje. Jie yra tik šviesuliai! | | 9 | Pr 1,26: Iškilmingas Dievo pareiškimas pabrėžia, kad žmogaus sukūrimas yra Kūrimo viršūnė. Daugiskaita mes ir mūsų turbūt yra užuomina į dangiško Dievo dvaro būtybes (žr. 1 Kar 22,19; Job 1,6). Paveikslas ir panašumas ne fizinis, bet dvasinis giminingumas ir užduotis apreikšti Dievo viešpatavimą žemėje, panašiai kaip vaikas apreiškia tėvus (žr. Pr 5,3 ) ... tevaldo jie: žmonės, arba žmonija. | | 10 | Pr 1,27: ... juos: vyrą ir moterį. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Pradžios knyga | Skyrius: | | 1 | |
| Pradžios knyga | Skyrius: | | 5 | |
| | Pradžios knyga | | | | | | Žmonijos kartos nuo Adomo lig Nojaus | | | | | Pr 5 | 1 [i1]Toks yra Adomo kartų sąrašas. Kai Dievas sukūrė žmogų, jis padarė jį panašų į Dievą. 2 Kaip vyrą ir moterį juos sukūrė. Kai jie buvo sukurti, jis juos palaimino ir davė jiems vardą Žmonija. 3 Adomas buvo šimto trisdešimties metų, kai jam gimė sūnus, panašus į jį, pagal jo paveikslą, ir pavadino jį Setu. 4 Adomas po to, kai jis tapo Seto tėvu, gyveno aštuonis šimtus metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 5 Taigi iš viso Adomas gyveno devynis šimtus trisdešimt metų. Tada jis mirė. 6 Setas buvo šimto penkerių metų, kai jam gimė Enošas. 7 Enošui gimus, Setas gyveno aštuonis šimtus septynerius metus ir jam gimė sūnų bei dukterų. 8 Taigi iš viso Setas gyveno devynis šimtus dvylika metų. Tada jis mirė. 9 Enošas buvo devyniasdešimties metų, kai jam gimė Kenanas. 10 Kenanui gimus, Enošas gyveno aštuonis šimtus penkiolika metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 11 Taigi iš viso Enošas gyveno devynis šimtus penkerius metus. Tada jis mirė. 12 Kenanas buvo septyniasdešimties metų, kai jam gimė Mahalalelis. 13 Mahalaleliui gimus, Kenanas gyveno aštuonis šimtus keturiasdešimt metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 14 Taigi iš viso Kenanas gyveno devynis šimtus dešimt metų. Tada jis mirė. 15 Mahalalelis buvo šešiasdešimt penkerių metų, kai jam gimė Jaredas. 16 Jaredui gimus, Mahalalelis gyveno aštuonis šimtus trisdešimt metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 17 Taigi iš viso Mahalalelis gyveno aštuonis šimtus devyniasdešimt penkerius metus. Tada jis mirė. 18 Jaredas buvo šimto šešiasdešimt dvejų metų, kai jam gimė Enochas. 19 Enochui gimus, Jaredas gyveno aštuonis šimtus metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 20 Taigi iš viso Jaredas gyveno devynis šimtus šešiasdešimt dvejus metus. Tada jis mirė. 21 Enochas buvo šešiasdešimt penkerių metų, kai jam gimė Metušelahas. 22 Metušelahui gimus, Enochas ėjo su Dievu tris šimtus metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 23 Taigi iš viso Enochas gyveno tris šimtus šešiasdešimt penkerius metus. 24 Enochas ėjo su Dievu.[i2] Paskui jo nebebuvo, nes Dievas jį pasiėmė. 25 Metušelahas buvo šimto aštuoniasdešimt septynerių metų, kai jam gimė Lamechas. 26 Lamechui gimus, Metušelahas gyveno septynis šimtus aštuoniasdešimt dvejus metus ir jam gimė sūnų bei dukterų. 27 Taigi iš viso Metušelahas gyveno devynis šimtus šešiasdešimt devynerius metus. Tada jis mirė. 30 Nojui gimus, Lamechas gyveno penkis šimtus devyniasdešimt penkerius metus ir jam gimė sūnų bei dukterų. 31 Taigi iš viso Lamechas gyveno septynis šimtus septyniasdešimt septynerius metus. Tada jis mirė. 32 Nojus buvo penkių šimtų metų, kai jam gimė Šemas, Hamas ir Jafetas. | | | | | Išnašos: | | 1 | Pr 5,1-5,32: Nors šis skyrius ir priklauso gana vėlyvam Penkiaknygės šaltiniui – VI a. prieš Kristų Kunigiškajam autoriui, – jo turinį sudaro pernelyg senas Babilonijos – sumerų ir hebrajų – istorijos kraitis. Jo pagrindinis tikslas yra sujungti kartas tarp Adomo ir Abraomo (žr. Pr 11,10-26). Adomo palikuonių kilmė siejama su Setu, bet keletas vardų Kaino kartų sąraše turi tuos pačius arba bent panašius vardus (žr. Pr 4,17-26). Pernelyg ilga šių dešimties protėvių gyvenimo trukmė nėra istoriška, bet turi teologinę reikšmę. Ir babiloniečiai turi sąrašą dešimties karalių, valdžiusių prieš Tvaną, kurių gyvenimo trukmė nepaprastai ilga. | | 2 | Pr 5,24: Užuot įprastai pasakius: Paskui jis mirė, skaitome: Enochas ėjo su Dievu. Nuoroda, kad Enochas nemirė, bet kaip Elijas buvo paimtas gyvas į Dievo buveinę (žr. 2 Kar 11-12). | | 3 | Pr 5,29: Nojaus vardas hebrajiškame tekste sudaro žodžių žaismą: daiktavardis Noah – atgaiva, paguoda – ir jenahamenu – atneš mums atgaivą. Žodžių žaismas susieja ir bausmę, Dievo uždėtą žemei už žmogaus nuodėmę (žr. Pr 3,17-19), ir Nojaus sėkmę žemdirbystėje, ypač veisiant vynuogynus vynui daryti (žr. Pr 9,20-21). | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Pradžios knyga | Skyrius: | | 5 | |
|
|
|
|
